Nebenoriu gyventi Lietuvoje!

Pavargau.
Nepaisant to, kad stengiuosi negauti neigiamos informacijos (aš nežiūriu TV, baveik neskaitau laikraščių, neklausau radijo), vistiek jau nebenoriu.
Verslui mokesčių našta tampa labai sunki, o į šešėlį pereiti kaip ir sažinė neleidžia.
Tačiau gaunasi dabar taip - jei myli Lietuvą taip, kad nori čia gyventi ir niekur kitur, tai turi iš jos vogti. Dožyli...
O jei nevogsi - tave apvogs kiti.
Kad ir šiandien. Pernai, kai buvo kuriozas su mano atostogom ir pasu, aš jį dariau per 1 parą. Privaloma tvarka, man liepė pasidaryti ir tapatybės kortelę. Kadangi trankausi po visur visą laiką, o jie dirba labai efektyviai - nuo 8.30 iki 16.30, tai pasiimti taip ir nepavyko.
Šiandien parvažiavau i Dievo pamirštą miestą Kauną, galvoju pasiimsiu. Ateinu, o ten sėdinti ryžą teta su akriliniais nagais, kilogramu makiažo ir gerokai 40 perkopusiu amžiumi man sako: "jūsų kortelė jau seniai sunaikinta. dabar turite imti nauja. kaina 80Lt". Aš išverčiu akis, sakau: "o kam man jos reikia? aš juk pasa turiu, su kuriuo galiu važiuoti kur tik noriu, tai kam dar reikia papildomo dokumento???", o ji man akis varto ir sako: "asmens tapatybės kortelė yra privalomas dokumentas. gausite administracinę baudą pagal xxx.xx straipsnį".
Tai dabar man jūs pasakykit, kas per nuostabi šalis yra Lietuva, kad visam pasauliui užtenka mano biometrinio paso, bet norint čia gyventi, aš turiu imti dar vieną, tiek pat kainuojantį dokumentą, kitaip mokėsiu baudas. Nes pasas pasirodo, mielieji, Lietuvoj negalioja! Unikumas kažkoks...
Visoje ES galioja, o LT ne. Mes jau ne ES?

Kita tema. Vėl didina PVM. Vėl sėdžiu tiek prie asmeninio, tiek prie įmonės biudžeto, dėlioju viską iš vieno stulpelio į kitą ir galvoju, kur sumažinti pirkimus...

Nenoriu aš čia gyventi. Ne dėl kortelės ir ne dėl 21% PVM.
Net ir labai mylėdama Lietuvą, viduje būdama jos patriotė iki kaulų smegenų - aš nenoriu čia gyventi.
Nes man, žmogui su mano nuostatom, yra per sunku. Aš niekada neduodu kyšio, bet jo iš manęs tiesiog reikalauja. Aš nenoriu gyventi šešėlyje, bet man galima sakyt nepaliks kitos išeities...
Ne gana to, kad mūsų visuomenė užaugusi supuvusiame komunizme vagia vieni iš kitų, nes "tokios tradicijos", tai aš kiekvieną dieną turių būti įsitempusi, kad manęs neapvogtų valdžia, kuriai aš moku algą.
Jei anksčiau aš buvau idealistė ir tikėjau, kad gali kažkas pasikeisti, tai dabar aš nebetikiu. Vadinasi - nebetikiu Lietuva. O jei aš ja nebetikiu - tai ko man čia gyventi? Mokėti mokesčius kaip Norvegijoj, bet gyventi kaip Zimbabvėj ir pasenti kaip Somalyje? Ne, ačiū. Gyvenkite vieni. Man užteks atvažiuoti į Pasaulio Lietuvių Dainų Šventes ir pajusti tą meilę Tėvynei.

nusivylusi,
madrid