Pankrokas

Karta, vienoje salyje, gyveno berniukas. Ne visai mazas, bet dar ir neuzauges.
Visi suauge zmones, ji laike keistu.
Tikriausiai todel, kad nesuprato kodel jis toks ir kodel jis kitoks nei visi kiti.
Keisciausia, kad jis ir toliau gyveno savo keistame pasaulyje, tik kartais iskisdamas genialia minti laukan.
VIeni ji suprato, o kiti ne. Dazniausiai ji tiesiog laike keistuoliu.
Viena diena, jis po nosimi niunavo melodija. Keista tokia ir visai nesuprantama.
Jo vardas buvo Pankrokas.
Gal todel jo ir nesuprato?
_________________________________________________________
O dabar rimtai - siandien as vel ji sutikau. Genialiai idiotiska vaika. Kai paklause kas as tokia, tai kazkaip taip negalejau pasakyt tiesiai. Jo mama pasake, kad as kaip ir sese jam gaunuos... apsikabino mane 5 minutes ir sake, kad labai pasiilgo.
Keistas vaikas. Vaikiskas iki kaulu smegenu, bet kartu turintis labai protinga gilia minti. Pvz. vakar, kai kartu su igula plauke kompanija zmoniu, jis vienam labai labai rimtam dedei, uzimanciam labai rimtas pareigas, sako: "Klausyk, Arturai (ohoho! net as taip nedristu i ji kreiptis), o tu turi kokia nors zmona?"
Arturas pavarte akis, pagalvojo ir sako: "Na taip, kokia nors turiu".
Ir tokiu genialumo probeksmiu buna labai daug.
Keista kaip toks mazas berniukas, kartais tarp savo nerisliu vapejimu, kalbejimusi su medziais ir visais kitais objektais esanciais aplink, kartais gali suregtis labai genialia minti.
Gal todel, kad genialumas paprastume?

Nezinau. Tada man iki genijaus labai toli... ech...

bisous,
madrid

jau kvepia...

Jūra.
Rytoj aš jau balnosiu vėją į bures. Net virpa širdis iš džiaugsmo...
Nebandžius - nesuprast.

Ilgainiui, kai vis labiau ir labiau suvokiu žmogaus vienišumą, buvimas jūroje įgauna visai kitokią prasmę. Nors ir taip aš savo mintimis dažnai pabėgu, bet ten pabėgti galima nuo absoliučiai visko.
Po viso to streso, kurį turėjau paskutinėmis savaitėmis, man to reikia.

Taip kad - daiktai supakuoti. Dar nulėksiu nupirkti paskutinių smulkmenų, kurių gali prireikti. Gera knyga paimta (jei kartais būtų štilis).

Šeštadieni - KMR atidarymas. Sekmadienį - I etapas. Panašu, kad bus sudėtingas, nes dalyvausim labai mažos sudėties. Bet gal taip ir geriau? Svarbu, kad vėjo būtų ne per daug. Jei bus 6 balai ir daugiau - visas smagums pradings...

Kadangi kai kurie asmenys negali be manęs ištverti savaitę (košmaras, ar ne?) - kompas taip pat keliauja su manim. Tik nepažadu rašyti... jachtoje aš mieliai rašau senuoju būdų - dažniausiai tai būna mano jachtos dienoraštis... nes baisingai gi genialių minčių tuomet kyla, kam jas dėti į internetą?

Taip kad - gero vėjo!
Vėjo! Vėjo! Vėjo!

madrid

Nebenoriu gyventi Lietuvoje!

Pavargau.
Nepaisant to, kad stengiuosi negauti neigiamos informacijos (aš nežiūriu TV, baveik neskaitau laikraščių, neklausau radijo), vistiek jau nebenoriu.
Verslui mokesčių našta tampa labai sunki, o į šešėlį pereiti kaip ir sažinė neleidžia.
Tačiau gaunasi dabar taip - jei myli Lietuvą taip, kad nori čia gyventi ir niekur kitur, tai turi iš jos vogti. Dožyli...
O jei nevogsi - tave apvogs kiti.
Kad ir šiandien. Pernai, kai buvo kuriozas su mano atostogom ir pasu, aš jį dariau per 1 parą. Privaloma tvarka, man liepė pasidaryti ir tapatybės kortelę. Kadangi trankausi po visur visą laiką, o jie dirba labai efektyviai - nuo 8.30 iki 16.30, tai pasiimti taip ir nepavyko.
Šiandien parvažiavau i Dievo pamirštą miestą Kauną, galvoju pasiimsiu. Ateinu, o ten sėdinti ryžą teta su akriliniais nagais, kilogramu makiažo ir gerokai 40 perkopusiu amžiumi man sako: "jūsų kortelė jau seniai sunaikinta. dabar turite imti nauja. kaina 80Lt". Aš išverčiu akis, sakau: "o kam man jos reikia? aš juk pasa turiu, su kuriuo galiu važiuoti kur tik noriu, tai kam dar reikia papildomo dokumento???", o ji man akis varto ir sako: "asmens tapatybės kortelė yra privalomas dokumentas. gausite administracinę baudą pagal xxx.xx straipsnį".
Tai dabar man jūs pasakykit, kas per nuostabi šalis yra Lietuva, kad visam pasauliui užtenka mano biometrinio paso, bet norint čia gyventi, aš turiu imti dar vieną, tiek pat kainuojantį dokumentą, kitaip mokėsiu baudas. Nes pasas pasirodo, mielieji, Lietuvoj negalioja! Unikumas kažkoks...
Visoje ES galioja, o LT ne. Mes jau ne ES?

Kita tema. Vėl didina PVM. Vėl sėdžiu tiek prie asmeninio, tiek prie įmonės biudžeto, dėlioju viską iš vieno stulpelio į kitą ir galvoju, kur sumažinti pirkimus...

Nenoriu aš čia gyventi. Ne dėl kortelės ir ne dėl 21% PVM.
Net ir labai mylėdama Lietuvą, viduje būdama jos patriotė iki kaulų smegenų - aš nenoriu čia gyventi.
Nes man, žmogui su mano nuostatom, yra per sunku. Aš niekada neduodu kyšio, bet jo iš manęs tiesiog reikalauja. Aš nenoriu gyventi šešėlyje, bet man galima sakyt nepaliks kitos išeities...
Ne gana to, kad mūsų visuomenė užaugusi supuvusiame komunizme vagia vieni iš kitų, nes "tokios tradicijos", tai aš kiekvieną dieną turių būti įsitempusi, kad manęs neapvogtų valdžia, kuriai aš moku algą.
Jei anksčiau aš buvau idealistė ir tikėjau, kad gali kažkas pasikeisti, tai dabar aš nebetikiu. Vadinasi - nebetikiu Lietuva. O jei aš ja nebetikiu - tai ko man čia gyventi? Mokėti mokesčius kaip Norvegijoj, bet gyventi kaip Zimbabvėj ir pasenti kaip Somalyje? Ne, ačiū. Gyvenkite vieni. Man užteks atvažiuoti į Pasaulio Lietuvių Dainų Šventes ir pajusti tą meilę Tėvynei.

nusivylusi,
madrid

madrid goes green!

taip taip - teisingai :) pagaliau ir aš jungiuosi į žaliojo miesto akcija :)
ilgai apie tai mąsčiau ir užpradeita savaitgali nusipirkau dviratį.
tai pirmas MANO nuosavas dviratis. todėl baimės pilnos kelnės.
aš važinėjau dviračiu Švedijoj, ten gi tekdavo nuvažiuoti 8 km iki laukų ir tiek pat atgal. o vakarais su Kęstu juk dar duodavomės aplink visus miestelius... bet...
tada pasipainiojo ant kelio Indrė, kurią aš vos neužmušiau, bet neužmušiau, o nusibalnojau kelią. tada baimės lyg ir nebuvo, bet kai po poros metų buvau toj vadovų stovykloj Vokietijoj, mane nutrenkė mašina. sužalojimų didelių nebuvo, bet drebėjau kaip lapelis. bet man vistiek to buvo maža :)
po to, kai antrą kartą mane nutrenkė mašina, buvau nusprendusi ant dviračio nesėsti.
bet apsigalvojau :)
nežinau gerai tai ar blogai, bet apsigalvojau ir nusipirkau grazų, moterišką, grakštų kaip gulbė prancūzišką dviratį.
praeitą savaitgalį nupirkau dar krūva priedų jam, kaip ir ypatingai gerą ir brangią pompą ratams. bet... negavau šalmo :(
todėl ieškojau blusų turguje. ale irgi neradau gražaus - tai nusižiūrėjau jojikės šalmą. o kadangi labai bijau, tai dar nupirkau papildomus 2 ratukus savo dviratukui. na tokius, kaip kad vaikam prisuka, kad nenukristų :)
tai jei kartais važiuosite Vilniuje ir pamatysite mergaitę ant dviračio su jojikės šalmu ir apsauginiais dviem ratukais - kirskit ant stabdžių, nes as labai bijau, kad mane nutrenks ir prašom nesijuokti :)

tiek žinių :)
(kitas įrašas bus apie pirmą mano kelionę dviračiu ir aukas)
madrid.

Truputį

Šiandien mano širdelė truputį verkia.
Bet visada taip būna, kai prisiaukini. O aš pati norėjau, kad man tai primintų...
Galva vis dar nenori tuo tikėti, o visas kūnas negali to parodyti, nes tiesiog nedera...
Nieko. Tai truks lygiai tris dienas. Gerai paskaičiavus, tai savaitgalį aš jau jausiuos geriau.
Ir daugiau niekada. niekada. niekada. Girdi? NIEKADA aš tau jos nebeduosiu!

Pikta ir įskaudinta.
madrid

namai, kvepiantys Dzūkija

Šiandien mano namai kvepia Dzūkija...
Vakarienei gaminau voveraites. Ne kurie asmenys labai bamba, kai vakarienei gauna valgyti grybų, ale man skanu. Nieko nėra gardžiau kvepiančio už svogūnus kepamus ant sviesto, paskui lašinukus ir vėliau voveraites...
Na, yra, baravykai. Kaip kad išmokino mane Musteikos kaime dzūkų moterėlės "baravykus ant sviesto četkavoti". Bet kur aš gausiu mieste baravykų?

Kita tema - šiandien sulaukiau skambučio iš savo buvusių namų šeimininkų. Keistai taip... kai kurie asmenys, mane turėtų vadinti ragana, nes būtent tokią situaciją aš prognozavau, kai išėjau iš tų namų, bet ką aš galiu padaryti, kad tiesiog numatau šiek tiek daugiau į priekį... tai tikriausiai genuose...
Keisti tie namai... labai keisti. Gal ir gerai, kad aš iš jų išėjau. Mano dabartiniai namai man kur kas labiau patinka :)

Dar kita tema - šalia manęs vėl apsigyveno liūdesys. Toks liūdnas liūdnas...
Atrodo gulėčiau šalia jo ir niekur neičiau, bet negalima taip... reikia krutėti...
Tai vat ir krutu. Šiandien į lovą pas liūdesį.
Labanakt,
madrid

Apniukes liūdesys

Keistas jausmas manyje šiandien. Labai keistas. Keistai nebeliko nerimo nei lašo.
Ir pykčio nebeliko. Jis visas kažkur išsibarstė...
Pakeliui...

O man įdomu - ar visus jausmus galima išbarstyti? O jei išbarstai, tai gal jie netikri? Bet ne, pyktis negali būti netikras...

Keistos tos mano mintys šiandien.
Dar keistesnis buvo sapnas.
Mielai būčiau nekilusi šiandien iš lovos.
Čia tikriausiai nuo vakarykščio pykčio viskas pasiliko...

Pavargau. Vieną dieną aš tikrai nušoksiu nuo tilto.
Bet dar ne šiandien.

girta salsa

labas rytas :)
šiandien pradedu dieną salsos ritmu :) visa tokia pilna pilna džiaugsmo :) pagaliau :)

vakar buvo man kuriozas. šiandien apie tai pagalvojus ima juokas, bet...
aš vakar tokia apsnūdusi, lyg ir snaudžiu, tampaus po namus... tik staiga "dzin" į pirmąsias duris. pagalvojau suklydo... po 5 minučių - vėl "dzin". tik dabar jau į antrąsias duris. šiek tiek sunerimau, įšokau į kelnes, bet mintyse pasakiau sau, kad nieko nelaukiu ir prie durų neinu :) pasiuskit visi :)
po poros minučių - skambutis. pasirodo pries porą savaičių pasikviečiau mielą draugą į svečius ir jis nepamiršo :) oi buvo juoko :)
vienaip ar kitaip - nuostabiai praleidau laiką ir buvo laaaabai malonu įkristi jam glėbin :)

kadangi vakar vynas buvo ragautas iki antros valandos šios dienos, galvojau nepakelsiu nei galvos, nei rankų, nei kojų iš ryto... bet labai keistai prabudau 6:22 ir pradėjau ankstyvą dieną :) viena bėda - jei man reikėtų vairuoti, aš tiesiog fiziškai to padaryti negalėčiau, nes esu gerokai apgirtusi :))
čia tikriausiai todėl galvos ir neskauda :) kol kas :))

taigi, reziume. mano draugai įvertino mano namus kaip labai superinius ir daug geresnius nei palėpė. o aš kaip tik užvakar padėjau tašką anoje istorijoje :)
ech, geras jausmas, kaip kokios sunkios naštos nusikračius!

geros dienos, manoji vistiek bus girtai salsiška :)
madrid.