Apsirgau. Šiandien jau antra diena, kaip as vos pakylu iš lovos. Temperatūra nekyla anksčiau 38, tai gal ir nėra taip jau blogai. Bet gyventi be civilizacijos nėra taip jau lengva...
Iš kitos pusės - mano emocinė būsena nuo penktadienio pakitusi. Aš pasijutau pasimetusi ir vėl bijanti grįžti į miestą. Gali būti, kad liga atėjo būtent todėl.
Kad aš turėčiau 3 paras lovoje apmąstymams.
Vienaip ar kitaip - savijauta tokia tragiška, kad jei ji nepasikeis, man teks važiuoti pas medikus.
Bisous,
madrid
Drugelio plazdėjimas
Suvokti gyvenimo trapumą... vieną akimirką tik op - ir nebėra...
Paklausiau Lauryno ir pažiūrėjau filmą... man juk sakė, kad verksiu...
Rudenį man to visai nereikia, bet vistiek pažiūrėjau (kokią milžinišką įtaką man daro šis nuostabus naujas žmogus mano gyvenime!).
O verkiau visai nedaug. Tik truputį. Ir kartu džiaugiausi, kad aš megaujuosi gyvenimu jau dabar.
Ir jei numirčiau šiąnakt - vietiek galėčiau sakyti, kad buvau labai laiminga. Negyvenau teisingai. Įskaudinau ne vieną žmogų. Bet man tai nebesvarbu. Žinau, kad dabar kuriu ir darau tai, kas yra giliai viduje.
Nes aš negalėčiau gyventi įkalinta ir teturėdama tik drugelį. Tikriausiai aš kaip ilgakulnis (Tarsius syrichta) tiesiog nustočiau kvėpuoti.
Einu miegoti į drėgną ir šaltą savo baltąją laivę.
Labanaktis.
p.s. nuotraukoje aš nufotografavusį ilgakulnį Filipinuose. radau jį vienoje mažoje saloje pasislėpusį aukštai medyje džiunglėse... jis toks mažytis, kad tilptų mano delne. tik jei sugalvočiau jį paimti - jis mirtų. tiksliau - nusižudytų vienu iš dviejų būdų. arba daužydamas galvą į žemę, kol ištikš smegenys, arba tiesiog nustotų kvėpuoti. visai kaip žmogus.
Paklausiau Lauryno ir pažiūrėjau filmą... man juk sakė, kad verksiu...
Rudenį man to visai nereikia, bet vistiek pažiūrėjau (kokią milžinišką įtaką man daro šis nuostabus naujas žmogus mano gyvenime!).
O verkiau visai nedaug. Tik truputį. Ir kartu džiaugiausi, kad aš megaujuosi gyvenimu jau dabar.
Ir jei numirčiau šiąnakt - vietiek galėčiau sakyti, kad buvau labai laiminga. Negyvenau teisingai. Įskaudinau ne vieną žmogų. Bet man tai nebesvarbu. Žinau, kad dabar kuriu ir darau tai, kas yra giliai viduje.
Nes aš negalėčiau gyventi įkalinta ir teturėdama tik drugelį. Tikriausiai aš kaip ilgakulnis (Tarsius syrichta) tiesiog nustočiau kvėpuoti.
Einu miegoti į drėgną ir šaltą savo baltąją laivę.
Labanaktis.
p.s. nuotraukoje aš nufotografavusį ilgakulnį Filipinuose. radau jį vienoje mažoje saloje pasislėpusį aukštai medyje džiunglėse... jis toks mažytis, kad tilptų mano delne. tik jei sugalvočiau jį paimti - jis mirtų. tiksliau - nusižudytų vienu iš dviejų būdų. arba daužydamas galvą į žemę, kol ištikš smegenys, arba tiesiog nustotų kvėpuoti. visai kaip žmogus.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
