Paskutiniu metu aš nesuprantu nieko. Viskas, ką bedaryčiau, yra klaikuma.
Apie santykius su žmonėmis tikriausiai net geriau nepradėti. Darosi baisu kam net žodį pasakyti...
Atsisėdu. Pagalvoju. Ir eilinį kartą suprantu, kad viskas kyla iš tos nenusakomos neapykantos. Nors kaip ir neturiu už ką nekęsti. Bet viduje gyvena beveik įsiutis...
Aš renkuosi užsidaryti. Jei nemoku bendrauti su žmonėmis, tai geriausiai yra nebendrauti visai.
Galvoje groja Eric Clapton. I get lost. Radau irašą.
Tas tiesa. Visą šį savaitgalį praverkiau. Bet sako, jei gali verkti, tai vadinasi sveiksti :) Oi kaip as to tikiuosi...
Einu miegoti. Sapnuoti savo saulėtų Filipinų... mažos trobelės ant vandenyno kranto. Ideali vieta pabėgti nuo viso pasaulio. Gaila, kad nuo savęs taip ir nepabėgsiu...
Labanaktis.
Supykusi ant viso pasaulio,
madrid
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
