jau kvepia...

Jūra.
Rytoj aš jau balnosiu vėją į bures. Net virpa širdis iš džiaugsmo...
Nebandžius - nesuprast.

Ilgainiui, kai vis labiau ir labiau suvokiu žmogaus vienišumą, buvimas jūroje įgauna visai kitokią prasmę. Nors ir taip aš savo mintimis dažnai pabėgu, bet ten pabėgti galima nuo absoliučiai visko.
Po viso to streso, kurį turėjau paskutinėmis savaitėmis, man to reikia.

Taip kad - daiktai supakuoti. Dar nulėksiu nupirkti paskutinių smulkmenų, kurių gali prireikti. Gera knyga paimta (jei kartais būtų štilis).

Šeštadieni - KMR atidarymas. Sekmadienį - I etapas. Panašu, kad bus sudėtingas, nes dalyvausim labai mažos sudėties. Bet gal taip ir geriau? Svarbu, kad vėjo būtų ne per daug. Jei bus 6 balai ir daugiau - visas smagums pradings...

Kadangi kai kurie asmenys negali be manęs ištverti savaitę (košmaras, ar ne?) - kompas taip pat keliauja su manim. Tik nepažadu rašyti... jachtoje aš mieliai rašau senuoju būdų - dažniausiai tai būna mano jachtos dienoraštis... nes baisingai gi genialių minčių tuomet kyla, kam jas dėti į internetą?

Taip kad - gero vėjo!
Vėjo! Vėjo! Vėjo!

madrid