taip taip - teisingai :) pagaliau ir aš jungiuosi į žaliojo miesto akcija :)
ilgai apie tai mąsčiau ir užpradeita savaitgali nusipirkau dviratį.
tai pirmas MANO nuosavas dviratis. todėl baimės pilnos kelnės.
aš važinėjau dviračiu Švedijoj, ten gi tekdavo nuvažiuoti 8 km iki laukų ir tiek pat atgal. o vakarais su Kęstu juk dar duodavomės aplink visus miestelius... bet...
tada pasipainiojo ant kelio Indrė, kurią aš vos neužmušiau, bet neužmušiau, o nusibalnojau kelią. tada baimės lyg ir nebuvo, bet kai po poros metų buvau toj vadovų stovykloj Vokietijoj, mane nutrenkė mašina. sužalojimų didelių nebuvo, bet drebėjau kaip lapelis. bet man vistiek to buvo maža :)
po to, kai antrą kartą mane nutrenkė mašina, buvau nusprendusi ant dviračio nesėsti.
bet apsigalvojau :)
nežinau gerai tai ar blogai, bet apsigalvojau ir nusipirkau grazų, moterišką, grakštų kaip gulbė prancūzišką dviratį.
praeitą savaitgalį nupirkau dar krūva priedų jam, kaip ir ypatingai gerą ir brangią pompą ratams. bet... negavau šalmo :(
todėl ieškojau blusų turguje. ale irgi neradau gražaus - tai nusižiūrėjau jojikės šalmą. o kadangi labai bijau, tai dar nupirkau papildomus 2 ratukus savo dviratukui. na tokius, kaip kad vaikam prisuka, kad nenukristų :)
tai jei kartais važiuosite Vilniuje ir pamatysite mergaitę ant dviračio su jojikės šalmu ir apsauginiais dviem ratukais - kirskit ant stabdžių, nes as labai bijau, kad mane nutrenks ir prašom nesijuokti :)
tiek žinių :)
(kitas įrašas bus apie pirmą mano kelionę dviračiu ir aukas)
madrid.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)

0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą