siandien cia karas. nesmagu net buti. net oras pilnas emocijos.
bet jai nusispjaut. net mano nereagavimas ja nervuoja, todel is visu jegu stengiasi mane ivelti. truputi sekasi.
bet as tokia - pikta ir tvirta.
padarysiu shirma - tokia didele, kad uzdengtu "jos erdve" iki virsaus. kad neleistu savo emociju i mane.
absoliuciai nesijauciu kalta siandien, nes nepadariau nieko blogo.
o jos elgesio nesuprantu.
bet jau ir nenoriu suprasti. tiesiog palieku ja ir tiek, tegul gyvena.
kaip pasiklos, taip ir miegos...
siandien daug streso. visa vakara norejau susitikti su geru draugu, islieti savo skausma ir asaras susikaupusi viduje. bet kaip visada - tada, kai man reikia, visi uzimti... kita karta, kai belsis i mano duris ir prashys mano shirdies daleles, reikia tai atsiminti.
einu ismiegoti savo liudesi.
labanakt,
madrid
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą