pavasaris

mano kieme. daugiau mano sirdyje. bet siandien, kai vaziavau per Lietuva, maciau pavasari... ji uzuodziu jau pora savaiciu...
laukiu. laukiu. laukiu.
noriu to gerio, kuri jis atnesa. to virpulio, kuri jis sukelia kasmet.
o Tu nenori?

as vis dar paskendusi grazioje muzikoje, nors siandien galvoje ir sukosi egzistencines mintys.
ar tikrai tai, ka as darau yra teisinga? ir ar tai turi prasme? ir jei paziureti viso gyvenimo prasme, ar tai, ka as darau ir kam pasiryztu, ar ir yra ta Tiesa? o mano jausmai - ar tikrai tai yra tai, ka as tureciau jausti?

labai nemegstu laidotuviu. jos privercia mane susimastyti apie labai liudnus dalykus.
siandien palaidojom Zilvino mama. vezys sugrauze ja. stovejau kapinese ir galvojau, kad juk gali buti taip, kad ir as mirsiu greitai...
nekenciu laidotuviu. man pati baisiausia ju dalis yra ta, kur pradeda zemes pilti ant karsto. nedriskite mane laidoti toj medinej dezej - ishlysiu is jos ir vaidensiuos.

griztant i mano kasdienybe - net ir tada, kai aplinkui mirsta zmones, mes turime gyventi toliau. turime toliau siekti to, kas mums atrodo teisinga.
o kas yra teisinga? ir ar mano skausmas yra teisingas? o Tavo? ar mes tikrai priemem teisinga sprendima?
isproteti galima nuo tokiu klausimu... bet jie siandien sukosi mano galvoje.

gana. einu miegoti. mintyse prisiglausiu ir uzmigsiu Tavo glebyje.
babakanis,
madrid