mano dienos - mano naktys

sniegas. kaip aš mėgstu sakyti: pasakei ir prisnigo.
nuo šiol su šia fraze reikia elgtis atsargiau - nors kalendorius rodo tokią datą, kai lyg ir turėtų būti bobų vasara, bet pas mus jau sniegas... vakar paskambino partneriai iš Londono. pokalbio pabaigoje, kaip ir dera tikriems britams, jie paklausė koks pas mus oras. nuo mano atsakymo "ugly" tikriausiai vos nenusirito nuo kėdės...

iš kitos pusės - šiandienos saulytė džiugina kur kas labiau, nei prieš kokią savaitę. po tokios darganos tiesiog palaima ryte prabudus jausti saulės spindulius žaidžiančius ant savo kaktos. blogai yra tai, kad šaltis ir praūžęs stiprus vėjas nukrėtė paskutines avietes ir uogienės išvirta yra tiek, kiek išvirta. daugiau jos tikrai nebus. vadinasi turės užtekti.

aš savo gyvenima verčiu aukštyn kojomis. šią savaitę mano psichė su manim buvo griežta. gavau gerokai pylos ir visą kalną pamokymų. važiavau darganotą vakarą dviračiu namo ir neturėjau žalio supratimo už kurios čia vietos man pradėti pažindintis su savim... parvažiavusi išsikepiau vakarienei lašišos kepsnį. paskui puse valandos keikiau save, nes vakarienė buvo šiek tiek vėloka. kvaila. niekaip nesuprantu, kodėl aš save valgau.

dienos gera dalis yra ta, kad aš pagaliau prisiruošiau nufotkinti visus nereikalingus daiktus, sudeti jų nuotraukas i interneta ir paskelbti, kad parduodu už juokingas kainas. jei niekas nepirks - spalio 24 dienos proga (kaip žinia, aš vakarėlį oraganizuoju tą šeštadienį...), nunešiu š Carito organizaciją.
chlamą reikia valyti ne tik iš minčių, bet ir iš namų.

spalio 24. 1929 metais ši diena buvo pažymėta juodai. dar 10 metų po jos ji buvo vadinama juoduoju ketvirtadieniu. butent tą dieną NYC biržoje akcijų kaina taip smarkiai pradėjo ristis žemyn, kad tai įtakojo krizę, kuri dar yra vadinama Didžiąja depresija. Jos metu milijonai amerikiečių neteko darbo. Buvo paskaičiuota, kad krizės metu iš bado mirė apie 20 milijonų žmonių... bevek genocidas. negana to - krizė paveikė visą pasaulį. tik socialistinės šalys krizę pajuto šiek tiek mažiau... krizės metu Vokietijoj įsigalėjo naciai, o jos pabaiga yra laikomas karas. (nuklydau į istoriją).
taigi vat - butent spalio 24 dieną (prabėgus 90 metų nuo Didžiosios Depresijos pradžios ir Lietuvai tunant krizėje giliai iki pat ausų galiukų) aš organizuoju vakarėlį. jis turi vieną pusę labai gražią - darysime labdarą ir mes (aš ir mano draugai, kurie pasirašys šitai akcijai), kurie turime darbus ir gyvena stabiliau padėsime tiems, kuriems tos pagalbos dabar labai reikia. o vėliau... na, net ir 1929 metais buvo žmonių, kuriems krizė buvo absoliučiai nė motais. jie dalindavo sriubą badaujantiems bedarbiams tik todėl, kad jie nenusiaubtų jų verslo... o vakare, jie lošdavo nelegaliuose kazino ir nepaisydami sauso įstatymo lakdavo iki nukritimo.
lakti iki nuritimo nelaksim, bet mano namuose laikinai veiks nelegalus kazino (ups. prisipažinau :P ). dress kodas savaime aišku twenties-thirties :)

paskutiniai 7 mano gyvenimo metai nebuvo labai jau tragiški. aš gana daug ką supratau, tačiau... labai daug ką ir pamiršau. vakarėliai buvo tai, ka prisimena mano jaunystes draugai prabėgus 10 metų... tai kodėl aš tai turėčiau pamiršti?

šiandien jau krentu miegoti. rytoj bus saulėta diena ir aš važinėsiuos po savo mielą Vilnių dviračiu...
galima numirti iš laimės...
madrid