Sako, kad kai gyvenimas privingiuoja prie pasikeitimų, žmogus stengiasi tai parodyti.
Galbūt. Norėčiau tuo tikėti.
Šiandien einu kirpti plaukų, reikia pasidaryti gražią plaukuoseną idant mano klasiokai, kuriuos sutiksiu šį 5dienį pasiliktų gerą vaizdą.
Nors iš tiesų man nėra labai svarbu ką apie mane galvoja kiti. Man kur kas svarbiau yra kaip aš pati jaučiuosi viduje. Tuomet visa tai persikelia į išorę ir tada mane tokią ir mato.
Aš buvau susitikus klasiokus prieš pora savaičių - kai kurių nepažinau, o kai kurie nepasikeitė per tuos 13 metų... keista... O vaizdas galvoje liko ne iš susitikimo, o iš tų kartu praleistų metų. Tai gal ir neverta darytis plaukuosenos?
Labai idomu kaip aš atrodysiu dar po 10 metų... labai...
Greičiausiai manęs visai nebus gyvos, bet čia ne esmė.
Gero vakaro,
madrid
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą