suka liubov arba išsiskyrimai, kurie manęs neskaudina

Šiandien pirmą kartą tiesiai šviesiai tau pasakiau, kad viskas gali būti baigta...
Švelniai, apeinant aplinkui. Link to ėjau jau kuris laikas ir vis bandžiau tau tai parodyti, vis stengiausi, kad suvoktum tai... o tau skaudu. skaudu, kai tave palieka...
Iš kitos pusės - aš niekada ir nežadėjau būti su tavim amžinai. Ir kiekvina "pavydo" scena tik tolino mane, nors aš iš tiesų niekada ir nebuvau arti. Tik tu stengeisi mane pririšti, o dabar siunti, nes aš net nesakau kuo esu užimta, nes nieko nesupranti ir negali nuspėti kaip aš pasielgsiu...
Dar dabar tavo žodžiai skamba ausyse: "na ir gerai, mesk mane"
Juokinga... labai juokinga... tau belieka tik dainuoti dainas - "suka liubov", o aš jų net nesiruošiu klausytis.
Jei pažiūrėti giliau, mes niekada ir negyvenome vienam pasaulyje. Tik tu, kaip visada, norejai susitapatinti. Pavydėjai kiekvieno žingsnio, kiekvienam žmogui, taip ir neišgirdai, kad aš nekenčiu pavydo... taip ir nesupratai, kad šitas spaudimas mane atstūmė...
Aš prašiau, savo angelo labai prašiau, kad tau duotų meilę. Bet jis kažko čėdyja... o aš nebeturiu kantrybės... aš kasdien po truputėli tave stumiu nuo savęs...

Negerai taip. Geriau yra imti ir nupjauti. Viską vienu rėžiu, paėmus didelį peilį...
Bet tu neleidi. Kiekvienas tavo veiksmas, kuriuo tu stengiesi pririšti, mane baido ir aš pjaustau po truputėlį - imu buka pjūklą ir džyrinu.
Tau skauda. Matau tai, skaitau tai, girdžiu tai... Tavo visas vidus tiesiog rėkia iš skausmo...
Bet ką aš galiu su tuo padaryti? Aš juk niekada nieko nežadėjau. Ir niekada nesakiau, kad myliu...
Tai kodėl dabar turėčiau jaustis kalta?
Nesijaučiu.
Aš krentu miegoti ramia širdim ir ramiu protu, kad rytoj pasitikčiau naują dieną su naujais projektais... ir džiaugčiaus, nes juose tikrai nebus tavęs.

Labanakt,
madrid